Ateis pavasaris, žydės žilvičiai ir klevai –
tavęs nebus.
Ateis duktė, ateis sūnus, ateis kiti, kur tu buvai –
tavęs nebus.
Per žydrą dangų saulė kops ir mėnuo patekės –
tavęs nebus.
Kaip vandenio, kaip vandenio žmonių daug nutekės – tavęs nebus.
/ B.Brazdžionis /