Tos vienišos, apleistos širdys -
kas jas paglostys, kas pridengs?
O tragiškos, kaip lūžę svirtys,
jau nepasiekiančios vandens.

Ak, nežinau, kas jas palaužė, —
gal pačios ėmė abejot.
Bet jos maldavo, prašė, šliaužė,
po kojom raičiojosi jos.