Kaip kvaila numatyti veiklos metmenis visam savo amžiui, kai nesi net rytdienos šeimininkas!
Kokia beprotybė puoselėti tolimas viltis: pirksiu, statysiu, paskolinsiu, išreikalausiu, eisiu svarbias pareigas, o po to, nuvargęs ir pasisotinęs, ilsėsiuos senatvėje.
Tikėk manimi, net ir laimingųjų ateitis netikra. Niekas neprivalo ko nors žadėti sau ateityje.
Netgi tai, ką laikome rankose, išsprūsta, ir mūsų jau sugautą valandą nusineša atsitiktinumas.
Laikas rieda pagal nustatytą, tačiau mums nesuprantamą dėsnį.