Justinas Marcinkevičius
DIENORAŠTIS BE DATŲ

Ryškiausias prisiminimas: sunkios tėvo rankos, raikančios duoną prie stalo. Šis vaizdas persekioja mane visą laiką, jame tiek daug apeiginio, sakrališko. Jame tarsi visa žmogaus gyvenimo prasmė: išdalinti save, atiduoti šilumą, džiaugsmą, meilę, — kaip duoną — atiduoti visiems.