O kurgi laimė? – klausi tu. - Jinai
Tenai, kur švyti balzgani kalnai,
Tenai, kur pėdsakų jokių nėra,
Kur – vien pūgos aistra, - arba kaitra.
Ji – tartum šunys, akmenys – benamė.
Į žemę lemiamą kasdien ją tremia
Daiktai, ištrūkę iš likimo savo,
Kurie jau tavo lemtimi alsavo.