Kai sąmonė tuščia, akivaizdžiai išryškėja žmogaus prigimtis. Bandyti įžvelgti prigimtį, nenuraminus sąmonės, - tas pat kaip gaudyti mėnulio atspindį bangose.

Kai mintys ramios, širdis tampa tyra. Bandyti atskleisti širdies šviesą, nesuvaldžius savo minčių, - tas pat kaip valyti veidrodį, padengiant jį dulkėmis.