Ar pastebėjote jog kuo toliau, tuo greičiau „bėga“ metai ir dienos?
Vis lekiame pirmyn ir pirmyn. Šis tempas ir paskui jį sekančios pasekmės (nerimas, pyktis, nuovargis) lydi tarsi šešėlis.
Dar viena viršūnė ir aš sustosiu…bet taip nebūna. Pasiekus dar vieną viršūnę, lekiame toliau, nes taip jau esame įpratę, toks mūsų suformuotas įprotis.
Žmogui periodiškai būtina skirti dieną sau. Tai ramybės diena. Ką galime daryti ramybės dieną?