Kaip sunku poetui grumtis su pagunda šaukti, rėkti, kaltinti!.. Atrodo, tartum garsiai išrėktas žodis iškelia tave aukštai, aukštai, tu tampi visiems matomas. Bet – tik akimirką. Žodis subliūkšta lyg pradurtas vaikiškas balionėlis, ir tu nukrenti, ir guli nematomas tarp ,,garsių žodžių nuolaužų...”

Suprasti žmogų! Tai be galo daug, tai beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek randa savyje, kiek turi savyje.

Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą: ištartas žodis, kontekstas, intonacija žvilgsnis, judesys, veido mimika... Tai tartum kalbos ženklai, kuriuos mes, deja, prastai mokam, paviršutiniškai ir blogai suprantam.