skip to main |
skip to sidebar
Tai pasakojimas yra apie vienuolyną, kurį užgriuvo sunkūs laikai. Kadaise buvęs didis, šis ordinas pamažu nyko, netekdamas savo pastatų, ir galiausiai pagrindiniame griūvančiame pastate buvo likę tik penki vienuoliai: abatas ir dar keturi, kuriems buvo daugiau kaip 70 metų amžiaus. Vieną dieną abatas nutarė nuvykti pas rabiną ir paklausti patarimo, kaip išsaugoti vienuolyną. Rabinas maloniai priėmė abatą, tačiau kai abatas jam išdėstė savo atvykimo priežastį, rabinas galėjo tik padūsauti kartu. „Žinau, kaip tai būna! - sušuko jis. - Dvasia palieka žmones. Tas pat vyksta ir mano mieste. Beveik niekas dabar neateina į sinagogą." Taigi ir senas abatas, ir senas rabinas raudojo drauge. Tada jie paskaitė torą ir ėmė ramiai kalbėtis apie gilesnius dalykus.
Tai pasakojimas yra apie vienuolyną, kurį užgriuvo sunkūs laikai. Kadaise buvęs didis, šis ordinas pamažu nyko, netekdamas savo pastatų, ir galiausiai pagrindiniame griūvančiame pastate buvo likę tik penki vienuoliai: abatas ir dar keturi, kuriems buvo daugiau kaip 70 metų amžiaus. Vieną dieną abatas nutarė nuvykti pas rabiną ir paklausti patarimo, kaip išsaugoti vienuolyną. Rabinas maloniai priėmė abatą, tačiau kai abatas jam išdėstė savo atvykimo priežastį, rabinas galėjo tik padūsauti kartu. „Žinau, kaip tai būna! - sušuko jis. - Dvasia palieka žmones. Tas pat vyksta ir mano mieste. Beveik niekas dabar neateina į sinagogą." Taigi ir senas abatas, ir senas rabinas raudojo drauge. Tada jie paskaitė torą ir ėmė ramiai kalbėtis apie gilesnius dalykus.
